Lietuvos medikų sąjūdis per pastarąjį pusmetį tapo viena iš matomų ir aiškiai apie sveikatos sistemos problemas kalbančių jėgų. Esame bendruomenė, kurioje subūrėme skirtingas nuomones atstovaujančius žmones ir manome, kad tai yra mūsų stiprybė. Turime galimybę mūsų poziciją pristatyti žiniasklaidai, ministrui, Vyriausybei, Seimui, Prezidentei. Įgijome draugų už sveikatos sistemos ribų – politikų, ekonomistų, taip pat organizacijų – Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos mokytojų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija jau nuolatiniai mūsų partneriai, kurie mus palaikė balandžio 26 d. mitinge. Profesinių sąjungų judėjime irgi vyksta ilgai laukti pokyčiai – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke išrinkta Inga Ruginienė. O Solidarumo vadovė Kristina Krupavičienė jau anksčiau pritarė LMS reikalavimams. LMS palaiko jau esančių profesinių sąjungų demokratizavimą ir kūrimą tokių nepriklausomų profesinių sąjungų, kuriose būtų užtikrinta nuolatinė vadovų rotacija, o demokratiško valdymo principai sukurtų prielaidas aktyviai dalyvauti atstovaujant medikų interesus. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Nacionalinio vėžio instituto profesinė sąjunga, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga Solidarumas, RVUL ir kitų įstaigų organizacijos palaipsniui formuoja naują galių centrą, kuris tampa rimta alternatyvą daug metų egzistuojančiai vieno lyderio sistemai. Lietuvos medikų sąjūdis privalo visais būdais skatinti šių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, kad jos vienu balsu kalbėtų atstovaudamos ir gindamos medikų interesus. O vykstant sveikatos sistemos reformai slaugytojos ir gydytojai turi būti maksimaliai saugomi. Nuo 2019 m. sausio 1 d. vėl įsigaliosiantis ,,pacientų eilių” įstatymas vėl kelia daugiau klausimų negu atsakymų. Sąlyginė vasaros ramybė neatsako į klausimą, kaip įsigaliojus šiam įstatymui pakis gydytojų darbo krūviai, kuomet kai kuriose įstaigose pas šeimos gydytojus eilės daugiau kaip 2 savaitės ir etatui tenka 25 pacientų per dieną krūvis. Kokie vadybiniai triukai sausio pirmą eiles sutrumpins visa savaite? Jeigu ne tas faktas, kad 20 proc. pacientų sudaro 60 proc. visų vizitų skaičiaus. O ,,lyderiai” sugeba konsultuotis ir 80 – 100 kartų per metus! Lietuva – vienintelė Europos šalis be jokių priemokų net piktnaudžiaujantiems. Apie specialistų pasirengimą per mėnesį priimti visus pacientus jau nekalbu, džiugina tik tai, kad įgyvendinę būsime Europos lyderiai. Tik sutarkime, kad be klastojimų. Labai aiški daugumos sąjūdžio narių pozicija ir apie pačią sistemos reformą – ji turi būti skaidri, įstaigų įtraukimo į LNSS tinklą kriterijai aiškūs, pagrįsti įrodymais ir sėkminga reformas įgyvendinusių šalių patirtimi. Reformos pasekmė – savalaikės, saugios ir efektyvios paslaugos pacientams ir nuoseklaus medikų atlyginimo augimo perspektyva. Valdžia turi nepamiršti, kad vykdant įvairius teisės aktų pakeitimus, ar tai būtų įstaigų vadovų rotacija, įstaigų profilio pakeitimai ar gydytojų rezidentų kompetencijos išplėtimas svarbu ne tik teisės aktai, įgalinantys vykdyti pokyčius. Svarbu įvertinti šių pokyčių ilgalaikes pasekmes, galimą rizikos ir naudos santykį. Tokių analizių viešinimas labiau sutelktų ne tik medikų, bet ir visuomenės paramą reformoms, kurių mūsų sistemai tikrai reikia. LMS susikūrė tam, kad Lietuvos medikai dirbtų skaidrioje ir efektyvioje sistemoje. Tik šis kelias yra prasmingas.
Vytautas Kasiulevičius. Lietuvos medikų sąjūdis per pastarąjį pusmetį.
2018 \07. 8 liepos \08. | Naujienos, Pasisakymai