“Pradėk nuo savęs, bet nebaik savimi; būk pradžia, bet nelik pats sau tikslas.” Martin Buber

2018.10.10 Seimo sveikatos reikalų (SRK) komitete buvo svarstomas klausimas dėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų. SRK posėdyje dalyvavo LMS Aktyvo narės Jurgita Sejonienė ir Reda Aržanauskienė, LMS kartu su Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų (NVI DPS) ir Santaros gydytojų (SGPS) profesinėmis sąjungomis pateikė pastabas projektui.

Reda Aržanauskienė. LMS kartu su kitomis PS pateiktus siūlymus dėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 pakeitimų Projekto SRK nariai turėjo atsispausdinę, bet buvo sulaukta SRK pirmininkės p. A. Kubilienės priekaišto – kad pateikta tik kritika, be jokių siūlymų. Tačiau ne tik LMS, o ir posėdyje pasisakiusieji išsakė daug kritikos projektui už diskriminacinį jo pobūdį ir neatitiktį Konstitucijai. Akcentuota nesubalansuota planuojamo Komiteto, tvirtinančio ar atšaukiančio kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus, sudėtis, pažymint, kad visi galios svertai lieka ministro rankose, nes galutinis sprendimas bus ministro.
Tačiau visi sutiko, kad reglamentas dėl sveikatos paslaugų kompensavimo yra būtinas, nes iki šiol jo nebuvo visai.
Pažymėtina, kad niekas iš dalyvavusių nekėlė klausimo apie tai, kas įeina į paslaugos terminą. Be to, susidarė įspūdis, kad kalba eina tik apie naujai planuojamas įtraukti paslaugas į kompensuojamųjų sąrašą, bet iš ties neaišku, kaip bus elgiamasi su jau esamomis – ar dalis jų bus išbraukiama, o jei taip, tai koks atrankos mechanizmas?
SRK narė p. I Degutienė pateikė pastabą, kad būtina atskirti, kurios paslaugos turi būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kurios iš biudžeto ar kitų programų lėšų, ko šiuo metu taisomame įstatyme nėra numatyta.
SRK narys p. A. Matulas pažymėjo, kad pateiktas Projektas visiškai neišdiskutuotas, nėra jokių argumentų ir pagrindimų siūlomiems keitimams, reikalavo grąžinti įstatymo pakeitimus tobulinimui, tačiau SRK komiteto pirmininkė p. A. Kubilienė tokį pasiūlymą atmetė. Buvo nuspręsta atidėti svarstymą, įtraukiant į veiksmą klausymus.

Toliau darbotvarkėje buvo svarstomas vadinamasis „Eilių įstatymas“. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) p. K. Garuolienė pateikė pranešimą ir užtikrino, kad yra pilnai pasiruošta e-registravimui ir eilių suvaldymui. Pasidžiaugė, kaip bus lengva pacientams registruotis, kad vienas siuntimas leis registruotis tik pas vieną specialistą, ir kad ši sistema lengvai leis apsigalvojusiems pacientams atšaukti savo vizitą.
Tačiau visi dalyvavę posėdyje – tiek SRK nariai, tiek Registrų centro atstovas, tiek Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius p. V. Zaksas labai suabejojo tokia optimistine SAM vizija. Registrų centro atstovas pasakė, kad 2019.01.01 tikrai nebus integruotos visos Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) e-registravimui. P. V. Zaksas dar konkrečiau paaiškino būsimą mechanizmą: nuo sausio 1 d. VLK privalo vykdyti „Eilių įstatymą“, o tai reiškia, kad atsiras automatinė programa VLK paslaugų apmokėjime. Ir jei paslaugos suteikimas vėluos nors 1 dieną, bus skaičiuojama tik 30% suma vietoje įprastinės už suteiktą paslaugą. Kitaip sakant – automatiškai užprogramuojamas mažesnis finansavimas ASPĮ, nežiūrint kokios delsimo priežastys. Dėl šio išaiškinimo kilo šurmulys, buvo pateikti siūlymai atidėti 6-12 mėn bent baudų išieškojimą. Taigi – ir vėl kyla baudų ir nuobaudų grėsmė.

Jurgita Sejonienė pažymi, kad, LMS nuomone, SAM prisiimtas nuopelnas, kad nuo 2018 m. 05 mėn. patvirtintos naujos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gyventojų amžiaus grupės ir perskaičiuotos kiekvienos amžiaus grupės metinės bazinės kainos, padidintas įkainis už prisirašiusius vyresnius, negu 65 m. amžiaus pacientus ir kt. priemonės iš esmės yra skirtos ne eilių problemai spręsti, o darbo užmokesčiui didinti, kad lėšos tam buvo skirtos iš rezervo lėšų ir net nenumatytas tęstinis darbo užmokesčio didinimo mechanizmas, nors LR Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2020 m. užtikrinti, kad gydytojų darbo užmokestis sudarys 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU).
LMS sutinka, kad šeimos gydytojams turėtų tekti didžiausias krūvis mažinant eiles sveikatos sistemoje, kad svarbu suteikti šeimos gydytojams daugiau įgaliojimų ir mažinti biurokratiją, atsisakyti perteklinių, su gydymu nesusijusių paslaugų, taip pat labai svarbu plėsti šeimos gydytojų komandą pirmiausia slaugytojų (taip pat socialinių darbuotojų, asistentų ir pan.) sąskaita, taip pat suteikti slaugytojams papildomų kompetencijų. Tai jau ne kartą viešai išdiskutuoti faktai. LMS tikisi, kad SAM pagaliau pateiks konkrečias priemones, kaip planuojama parengti daugiau slaugos specialistų, kaip juos ir kitus specialistus integruoti į sistemą ir kokiomis lėšomis ši plėtra turėtų būti finansuojama.
Taip pat LMS pritaria, kad telemedicinos paslaugų plėtra yra būtina, tačiau, vėlgi, tikisi konkrečių priemonių ir aiškaus plano bei teisinio reglamento, kaip telemedicina turėtų būti vystoma ir finansuojama, kad pateisintų ir sveikatos sistemos įstaigų, ir pacientų poreikius.

Vis dėlto LMS kelia nerimą forsuojamas „Eilių įstatymas“, nes iki šiol e-sveikatos projektas neveikia tinkamai ir abejotina, ar iki 2019.01.01 pavyks sėkmingai integruoti visas ASPĮ ir valstybines sistemas, taip pat nenumatytos lėšos šio projekto vystymui ir palaikymui, nors įsigaliosiančiame įstatyme yra numatytos aiškios finansinės nuobaudos ir sankcijos sveikatos priežiūros įstaigoms, nevykdančioms reikalavimų suteikti paslaugas per numatytą laiką (7 dienas šeimos gydytojams ir 30 dienų specialistams).
LMS pritaria, kad SAM turi kontroliuoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklą, tačiau pateiktas kontrolės priemonių planas (K. Garuolienės) yra nekonkretus, daugelis siektinų rodiklių nenustatyti (9 iš 14), dalis nekonkretūs (finansiniai ir kiti veiklos rodikliai), o kai kurios priemonės netinkamos (pvz., forsuojamas brangių tyrimų atlikimas, aparatūros panaudos efektyvumą vertinant tik suteiktų paslaugų skaičiumi, neatsižvelgiant į realius poreikius, neįvertinant žmogiškųjų ir finansinių išteklių).

Nuoroda į straipsnį: http://lsveikata.lt/aktualijos/opozicija-sausi-sveikatos-sistemoje-laukia-chaoso-9497

 

—–

Lietuvos medikų sąjūdis susibūrė 2017 metų lapkričio 3 d., po to, kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl pacientų eilių mažinimo, dar labiau padidinant medikų darbo krūvį. Toks sprendimas sukėlė medikų bendruomenės pasipiktinimą, nes buvo priimtas vienašališkai, be diskusijų, be to, nenumačius nei papildomo apmokėjimo, nei specialistų skaičiaus padidinimo.

2018 metų balandžio 26 d. LMS prie LR Seimo surengė mitingą „Ką pasiūlysite medikams rytoj“, kuriame įvardijo sveikatos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos būtina spręsti pirmiausiai.

Pagrindiniai LMS organizacijos tikslai – atkreipti dėmesį į rizikas, kurias kelia nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas bei vykdoma reforma, ir teikti valdžiai racionalius siūlymus, kaip gerinti šią sistemą, nesukuriant žalingų padarinių.

Asociacijos Lietuvos Medikų Sąjūdis nariais yra daugiau kaip 500 medikų. Peticiją už skaidrią, efektyvią ir deramai finansuojamą sveikatos apsaugos sistemą, kurioje saugiai jaučiasi pacientai ir juos gydantys medikai, pasirašė 43 tūkstančiai Lietuvos piliečių.

LMS vadovas yra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, šios organizacijos Tarybos pirmininkė – gydytoja embriologė Živilė Gudlevičienė.

 

Pasidalink

Pasidalink šiuo įrašu su savo draugais!