Profesinės šventės – Lietuvos medicinos darbuotojų dienos – išvakarėse, balandžio 26 d. Nepriklausomybės aikštėje, prie LR Seimo, visus medikus, gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos sistemoje dirbančius specialistus bei rezidentus vienijantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) rengia mitingą, kuriame bus įvardytos sveikatos sistemos reformos spragos bei uždaviniai, kuriuos būtina spręsti pirmiausiai.
Mitinge „Ką pasiūlysite medikams rytoj“ laukiama ir žymių medikų, ekonomistų, kitų viešojo sektoriaus atstovų, kurie pasisakys medikų bendruomenei ir pacientams rūpimais sveikatos politikos klausimais. Mitinge rengiamas ir šventinis koncertas, taigi, renginyje laukiami visi.
Pagrindiniai trys uždaviniai, kuriuos kelia LMS ir iš valdžios tikisi neatidėliotino jų sprendimo – tai:
- prioritetinis sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neatidėliotinas atlyginimų gydytojams, slaugytojams, kitiems specialistams ir rezidentams padidinimas;
- korupcijos galimybės, vykdant viešuosius pirkimus, pašalinimas;
- kokybiškam bendravimui su pacientu skirto laiko ilginimas.
LMS nurodo terminus, per kuriuos tikisi šių uždavinių įgyvendinimo bei teikia argumentus, kodėl minėtiems klausimams turi būti teikiamas pirmumas bei siūlo sveikatos apsaugą įvardinti prioritetine sritimi Valstybėje.
Sveikatos apsaugos finansavimą didinti iki ES vidurkio
Lietuvos valstybė nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris 2017 metais augo ir sudarė 41,8 mlrd. Eurų, sveikatos apsaugai išleidžia vos 4,7 proc., tai yra perpus mažiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Dar 2 proc. išleidžia patys gyventojai, už asmenines lėšas pirkdami vaistus ir medicinos paslaugas, o tai yra daugiau nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai yra skriaudžiami ir už sveikatos apsaugą priversti mokėti brangiau, o pati valstybė išleidžia mažiau.
Valdžia manipuliuoja skaičiais, sudėdama valstybės skiriamas ir gyventojų išleidžiamas lėšas. Bet ir sudėjus turime 6,7 proc. BVP rodiklį, kuris vis tiek vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis.
Pažymime, kad kitos ES valstybės prisiima ženkliai daugiau įsipareigojimų ir pacientams užtikrina daug efektyvesnę tiek sveikatos draudimo sistemą, tiek sveikatos apsaugą. Daugiausiai valstybinių pinigų sveikatos apsaugai skiria Nyderlandai (11,8 proc.).
Siūlome iki 2020 metų padidinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą iki ES vidurkio ir pasiekti, kad skiriama suma sudarytų 10 proc. BVP, tai yra – daugiau kaip 500 mln. Eurų metams papildomai.
Gydytojų, slaugytojų, kitų sveikatos srityje dirbančių specialistų ir rezidentų atlyginimus didinti iki ES vidurkio
LMS atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamas finansavimas menkina medikų motyvaciją, nes darbo krūvis yra didesnis nei ES šalyse, o atlyginimas – nepalyginamai mažesnis. Šios problemos pasekmė – didėjanti emigracija, kurią sustabdyti įmanoma tik pasiekus ES šalių medikų atlyginimų vidurkį.
Artėja mokslo metų pabaiga, taigi klausiame, ar papildomi keli šimtai Eurų, dabar žadami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), sustabdys absolventus, kurie jau rado vietas užsienyje? Kasmet netenkame maždaug 100 medicinos studijas baigusių jaunų žmonių, kurie galėtų dirbti Lietuvos gydymo įstaigose.
Lietuvą palieka ir slaugytojai, kurių gyvybiškai trūksta. Kasmet išvyksta apie 500 slaugytojų. Vien Didžiojoje Britanijoje šiuo metu dirba apie 2000 mūsų slaugytojų.
LMS įsitikinimu, ES atlyginimų vidurkis – 2600 Eurų iki mokesčių gydytojui, 1300 Eurų slaugytojams, 1600 gydytojams rezidentams – gali būti pasiektas iki 2020 metų, jei valdžia nuosekliai didins sveikatos apsaugos finansavimą ir ieškos efektyvių mokesčių surinkimo būdų.
Ieškoti efektyvesnių mokesčių surinkimo būdų
LMS narių nuomone, dabar valdžia, ieškodama trūkstamų lėšų, finansavimo šaltinius pasirenka neracionaliai, taip sukeldama dar daugiau žalingų pasekmių. Šiandien, kaip papildomo finansavimo šaltinį valdžia mato medikams taikomą bausmių sistemą. Valstybinė ligonių kasa prie SAM ir „Sodra“, jei buvo padaryta klaida, žalą išskaičiuoja iš gydytojo. Per metus išieškoma beveik 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2018 m. išieškomos ar grąžinamos lėšos už PSDF biudžetui padarytą žalą sudarys 2 mln. 458 tūkst. Eurų, t. y. 79 tūkst. Eurų (arba 3,3 proc.) daugiau, nei numatyta patvirtintame 2017 m. PSDF biudžete.
Toks žiaurus baudų planas mūsų netenkina. Medikai jaučiasi nesaugūs ir neapginti, nes sveikatos įstaigos nuo neteisingų sprendimų ir žalos yra apsidraudusios, o pačių medikų nė viena bendrovė drausti nenori, nes tai būtų didelė rizika draudimo bendrovei. Taigi, visa moralinė ir finansinė žala tenka pavieniam medikui, ne sistemai.
LMS siūlo, didinant mokesčių surinkimą, ieškoti efektyvesnių mokesčių surinkimo būdų.
Dabar dirbantieji į Privalomo sveikatos draudimo (PSD) biudžetą sumoka 1 milijardą 200 milijonų Eurų per metus. Tuo tarpu valstybė už tokį patį gyventojų skaičių (valstybės draudžiamus asmenis: vaikus, studentus, pensininkus, neįgaliuosius) į PSD biudžetą sumoka tik 499 mln. Eurų.
Siūlome palaipsniui iki 2020 metų didinti valstybės įmoką į PSD (kasmet po 50 proc.), kad 2020 metais valstybės įmoka susilygintų su dirbančių piliečių ir darbdavių įmoka. Ir tam reikia realios mokesčių reformos, kuri padidintų biudžeto pajamas ir išlygintų mokamus mokesčius. Tuo tarpu šio metu mokesčių našta tarp skirtingų visuomenės grupių skiriasi 2-3 kartus.
LMS vertinimu, dabartinės valdžios deklaracija, kad finansavimą galima užsitikrinti efektyvinant viešąjį sektorių, tai yra darant jį mažesnį, yra vienas iš ilgalaikio plano uždavinių. Tai nepasiekiama šiandien ir neduos rezultatų nei 2019, nei 2020 metais.
Pašalinti korupcijos galimybę viešuosiuose pirkimuose
Norime skaidrios ir centralizuotos viešųjų pirkimų sistemos. Dabartinė tvarka leidžia pirkti neadekvačiai didelėmis kainomis. Dažnai tų pačių priemonių ar įrangos kainos skirtingose gydymo įstaigose skiriasi net kelis kartus.
Manome, kad kaštų ir naudos analizės įdiegimas pašalintų bet kokią korupcijos galimybę ir užkirstų kelią ir taip skurdžių lėšų švaistymui. Rajonų ligoninėse nenaudojami dulka magnetinio rezonanso aparatai, mamografai, kurie buvo supirkti neatsakingai – negalvojant, kas dirbs su šia įranga. Taip pat neatsakingai suplanuotos ir ES lėšos, įkūrus naujus akušerijos-ginekologijos skyrius regionuose, kuriose net nėra gimdyvių. Tokį neūkiškumą galima prilyginti asfalto tiesimui vienkiemyje, kuriame niekas negyvena.
Aiškioms ir skaidrioms būsimų pirkimų planavimo taisyklėms įtvirtinti tereikia sveikatos apsaugos ministro sprendimo.
Didžiulę korupcijos riziką matome ne tik vykdant viešuosius pirkimus, bet ir įvedus tiesioginį ministro valdymą. Manome, kad įvestas „reputacijos kriterijus“ pavaldžių vadovų skyrimo tvarką padarė dar labiau neskaidrią, nes ministrui suteikė teisę atsikratyti bet kuriuo, viešai nepateikiant argumentų. LMS nuomone, tai padidins bylų dėl neteisėto atleidimo skaičių, o dengti išlaidas turėsime mes – mokesčių mokėtojai.
Manome, kad „reputacijos kriterijus“ turi būti išskaidrintas, medikų bendruomenei ir visuomenei labai svarbu žinoti argumentus, kodėl vadovas buvo atleistas arba nebuvo paskirtas.
Padidinti ir įtvirtinti bendravimui su pacientu skirtą laiką
LMS siūlo apskaičiuoti ir medicinos normose bei kituose SAM teisės aktuose įtvirtinti kiekvienam specialistui per dieną ar už etatinį darbo krūvį priimamų pacientų skaičių, bendravimui su pacientu skiriamo laiko trukmę, atliekamų procedūrų ar tyrimų vienam tyrėjui skaičių bei kitas su darbo krūviais susijusias normas. Siekiame užtikrinti paslaugos kokybę, tuo tarpu ministerija, prisidengdama eilių mažinimu, tik didina pacientų apsilankymų pas gydytoją skaičių. Į litro stiklainį telpa litras vandens, ne du ir ne trys.
Siūlome ilginti pacientų priėmimo trukmę iki 30 minučių. Norime, kad medikas daugiausia dėmesio skitų paciento problemoms, apžiūrai ir ištyrimui, o ne dokumentams pildyti.
Vienas sprendimo būdų – pagaliau išreikalauti, kad e. sveikatos sistema, nupirkta už 40 mln. Eurų, vykdytų tas funkcijas, kurioms ir buvo kuriama. Tai yra – būtų įrankis valdyti pacientų srautus, atsisakant ranka pildomų dokumentų, būtų susieta su visomis gydymo įstaigomis ir registrais ir įgalintų akimirksniu keistis paciento duomenimis tarp įstaigų. Šiandien tai neįmanoma. E. sveikata tarnauja tik kaip E. receptas.
Norime iš valdžios didesnės koncentracijos į problemos priežastį ir geresnių sprendimų paiešką, nes dabar siūlomos priemonės – tik kova su pasekmėmis.
Mitingo pradžia 16 val., numatoma trukmė – 2 val.
Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) susibūrė 2017 metų lapkričio 3 d., po to, kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl pacientų eilių mažinimo, dar labiau padidinant medikų darbo krūvį. Toks sprendimas sukėlė medikų bendruomenės pasipiktinimą, nes buvo priimtas vienašališkai, be diskusijų, be to, nenumačius nei papildomo apmokėjimo, nei specialistų skaičiaus padidinimo.
Pagrindiniai LMS organizacijos tikslai – atkreipti dėmesį į rizikas, kurias kelia nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas bei vykdoma reforma, ir teikti valdžiai racionalius siūlymus, kaip gerinti šią sistemą, nesukuriant žalingų padarinių.
Asociacijos Lietuvos Medikų Sąjūdis nariais tapo jau daugiau kaip 500 medikų. Peticiją už skaidrią, efektyvią ir deramai finansuojamą sveikatos apsaugos sistemą, kurioje saugiai jaučiasi pacientai ir juos gydantys medikai, pasirašė 43 tūkstančiai Lietuvos piliečių. Peticija po mitingo bus įteikta trims institucijoms – LR Prezidentūrai, LR Seimui, LR Vyriausybei.
LMS vadovas yra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, šios organizacijos Tarybos pirmininkė – gydytoja embriologė Živilė Gudlevičienė.
Živilė Gudlevičienė
Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos pirmininkė
+370 686 82417