2018 m. sausio 8 d.
Vienas iš Peticijos reikalavimų buvo skaidrumas. Netgi, sakyčiau Skaidrumas. Visuose medicinos suvokimo lygiuose. Nuo paciento santykių su mediku iki įstatyminio lygio permainų. Nes, sutikime, turbūt niekas šalyje nežino kas, kur, kodėl, kada ir už kiek vyksta mūsų sveikatos sistemos klampynėje.
Įsakymai ir įstatymai atsiranda iš niekur, bet yra „suderinti” su medicinos bendruomene (pvz. „eilių įstatymas”). Paslaugų įkainiai, sutarčių su draudiku sudarymas, sutartinės sumos įstaigoms, apmokėjimas už virškvotines paslaugas, pinigų ir pacientų srautų paskirstymas – štai nedidelė dalis sistemos drumzlinų vandenų – procesų, kuriems nenumaldomai reikalingos nuotekų valymo paslaugos.
Šitame biudžete nėra pinigų medikų algom – sakė jie.
Net varganų trijų milijonų rezidentams, kad gautų ne minimumą, negalime rasti – sakė jie.
Tačiau, jei apsivalysite iš vidaus – sakė jie – ir dalyvausite Nacionaliniame susitarime…. tai tada, mes kartu padarysime naują, gerą, skaidrią ir taupią sistemą.
Nes be Jūsų darbo – sakė – nieko nebus. Nes be Jūsų to darbo – kartojo – niekas nepadarys.
Ir mes patikėjome. Sudarėme darbo komitetus Sąjūdyje, pradėjome krapštyti įstatymus ir rašyti pakeitimų pasiūlymus. Net spėjome susitikti su Ministeriu ir išsakyti jam ir jo komandai savo vizijas ir norus. Buvo palinksėta ir pritarta. Pažadėjo paskambinti. Visai kaip vilnietis mažoras pažadėjo mergaitei iš Čiužiakampio.
Ir mes toliau dirbam, rašom, ginčijamės ir laukiame kito mėnesio. Kol Čiužiakampyje vėl bus diskoteka.
Ir štai, netyčia, kaip visada iš vakaro ir kaip visada iš trečiojo asmens, ir Lietuvos medikų sąjūdis, ir vienintelė pirminį lygį atstovaujanti Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga gauna tokį kuklų dokumentą…. nei daug nei mažai: „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas”.
Čia ne SMS mergaitei iš Čiužiakampio. Čia visą mūsų darbą… ne, ne taip – VISĄ mūsų pirminio lygio darbą reglamentuojantis dokumentas. Kuriame nėra jokių pakeitimų, nei dėl apmokėjimo, nei dėl slaugytojų didesnio integravimo į lėtinėm ligom sergančių pacientų priežiūrą, nei dėl apylinkių dydžio, nei dėl polimorbidinių pacientų priežiūros, nei dėl socialinių paslaugų tiekimo supaprastinimo.
Yra tik aptakus aprašas nuotolinių paslaugų tiekimo lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams (realiai – vienkartinis kompensuojamųjų vaistų išrašymas po skambučio).
Ir juk „praeitų” toks pseudo-pakeitimas.
Ir viskas buvo suderinta su tos srities specialistais – sakytų jie.
Ir Jūsų nebuvo darbo grupėje – kartotų jie.
Nebuvo. Nes jeigu ir toliau darbo grupės bus organizuojamos taip kaip dabar, tai ir nebus.
Įsivaizduokite – antradienį apie 15 valandą skambutis, malonus moteriškas balsas prisistato ir su lengva priekaišto gaidele:
-Jūs užsiminėte, kad Jūsų niekur nekviečia. Tai vat – kviečiame. Rytoj 10 valandą vyks darbo grupės susitikimas. Kodėl netinka? Jums ką, nesvarbu? Ką reiškia per vėlai skambiname? Iš vakaro netinka? O kada tinka? Prieš savaitę? Ne, TAIP reikalai nevyksta. Ne, mes neatsisakome bendrauti su Sąjūdžiu, čia Jūs nenorite pas mus atvažiuoti. Kas yra negalite? Kokie dar pacientai?
Vienkartinis, netyčinis atvejis – sakys jie.
Taip nebūna – sakys.
Būna. Taip buvo su e-sveikata prieš kokius 6-7 metus. Taip buvo su pasiūlymais dėl kompensuojamųjų vaistų – jau suderinom – pasakė jie.
Ir koks nuolatinis lengvas flirtas vyksta su Čiužiakampio mergina, toks ir su valdžios atstovais. Tai ministerijos klerkai iš vakaro skambina, tai premjero patarėjas už paminklo Tautiškos Giesmės autoriui delegaciją renka, tai susitikimo laiką prieš valandą perkelia, tai į pasitarimą dėl biudžeto pakviečia, bet į kambarį neįleidžia, tai įstatymų projektai elektroninių paštų erdvėje pasimeta.
Nors ne, meluoju. Vienas susitikimas su ministru įvyko laiku. Tas pats, kurio metu buvo pažadėtas bendradarbiavimas. Tas pats, po kurio elektroniniai laiškai paklydo.
Ir kitas susitikimas. Kai buvome visiškai sužavėti. Visai kaip buvo sužavėtas Čiužiakampis, kai į diskoteką atvažiavo Vilniaus mažoras su lizinginiu Lexusu.
O pas gydytojus atvažiavo SoDros direktorius, asmeniškai atvažiavo, tiesiai pas medikus į ligoninę. O prieš tai – pas kitus medikus į kitą ligoninę, o gal polikliniką. Ir po pokalbio per mažiau nei mėnesį buvo paruošti nedarbingumo išdavimo taisyklių pakeitimai. Gal todėl, kad direktoriui – Mindaugui Sinkevičiui – tiesiog rūpėjo?
Mielieji ir mielosios (vis dar) valdantieji, supraskite, pagaliau, kad mes norime daryti tą darbą, kurį įpareigoti daryti Jūs. Mes tą darome nemokamai ir savo laisvo laiko sąskaita, tuo tarpu Jūs už savo darbo valandas gaunate pinigus. Mes Jums nepriekaištaujame, kad Jūs be mūsų negalite to darbo padaryti – mes tikrai geriau žinome sistemą iš vidaus, ir matome jos trūkumus. Bet gal galima minimalaus geranoriškumo ir pagarbos iš jūsų? Bent tiek sugebėsit?
Baigsiu su viltimi. Juo labiau, kad kas mums belieka apart vilties? Vyriausybė premjero asmenyje pasakė dar palaukti ir dar pakentėti iki balandžio, visai kaip vilnietis mažoras pasakė pirmakursei iš Čiužiakampio, kai policija atvažiavo jo nuvaryto Lexuso.
Belaukiant ir toliau rašysime ir bendrausime, darbo grupes gaudysime. Šiandien dviejų skambučių sulaukiau: dėl nereikalingų paslaugų mažinimo pirminiame lygyje ir dėl e-sveikatos „draugiškumo” pacientui ir medikams. Ir labai-labai tikiuosi skaidrumo ir draugiškumo.
Nes viltis inteligentų ir Čiužiakampių panelių širdyse miršta paskutinė.
Autorius – Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas, LMS tarybos narys, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narys.
Foto autorius – Kazys Simanauskas.
