2019 metų sveikatos biudžeto projekcijos miglotos
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomuoju direktoriumi Viačeslavu Zaksu aptarė rengiamą 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą bei medikus bauginantį, šiuo metu taikomą išieškojimą už PSDF biudžetui padarytą žalą.
Didžiąją dalį (60-80 proc.) iš PSDF gaunamo finansavimo sveikatos priežiūros įstaigos naudoja darbo užmokesčiui formuoti, taigi nuo to, kiek lėšų šiemet bus surinkta į PSDF, priklausys, ar bus sudarytos prielaidos pakelti atlyginimus medicinos srities darbuotojams.
Pasak susitikime dalyvavusių LMS atstovų, 2019 metų PSDF biudžeto projekcijos išliko neaiškios, tačiau įvardyta, jog biudžetas planuojamas tapatus 2018 metų biudžetui (1 763 809 tūkst. Eurų). Apie planuojamą augimą kol kas nebuvo kalbama.
LMS atstovų nuomone, biudžeto augimas būtinas, kad įsipareigojimas – 3-ijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygimas gydytojui 2020 metais – būtų įgyvendintas. Šis valdžios įsipareigojimas yra įrašytas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje.
LMS atstovai laikosi pozicijos, kad 2019 metų biudžetas turėtų augti ne mažiau, nei ankstesniais metais (2017 metais jis augo 9,5 proc., 2018 metais – 7,4 proc.).
Be to, LMS atkreipia dėmesį į tai kad dabar dirbantieji į PSDF biudžetą sumoka 1 milijardą 200 milijonų Eurų per metus. Tuo tarpu valstybė už tokį patį gyventojų skaičių (valstybės draudžiamus asmenis: vaikus, studentus, pensininkus, neįgaliuosius) į PSDF biudžetą sumoka tik 499 mln. Eurų.
Valstybės įmoka į PSDF (kasmet po 50 proc.) palaipsniui turėtų būti didinama, kad 2020 metais susilygintų su dirbančių piliečių ir darbdavių įmoka. Tam reikia realios mokesčių reformos, kuri padidintų biudžeto pajamas ir išlygintų mokamus mokesčius. Tuo tarpu šiuo metu mokesčių našta tarp skirtingų visuomenės grupių skiriasi 2-3 kartus.
Susitikime taip pat aptartas vienas iš dabar taikomų ir medikus bauginančių būdų didinti PSDF biudžetą – žalos išieškojimas. Valstybinė ligonių kasa prie SAM ir „Sodra“, jei buvo padaryta klaida, žalą išskaičiuoja iš gydytojo. Per metus išieškoma beveik 2,5 mln. eurų.
LMS jau anksčiau yra išreiškusi poziciją, jog dėl to medikai jaučiasi nesaugūs ir neapginti, nes sveikatos įstaigos nuo neteisingų sprendimų ir žalos yra apsidraudusios, o pačių medikų nė viena bendrovė drausti nenori, nes tai būtų per didelė rizika.
LMS siūlys sveikatos apsaugos ministrui taisyti tokią praktiką, įtvirtintą SAM teisės aktuose.
LMS interesams susitikime atstovavo gydytoja Živilė Gudlevičienė, gydytoja rezidentė Urtė Builytė, gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
—–
Lietuvos medikų sąjūdis susibūrė 2017 metų lapkričio 3 d., po to, kai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl pacientų eilių mažinimo, dar labiau padidinant medikų darbo krūvį. Toks sprendimas sukėlė medikų bendruomenės pasipiktinimą, nes buvo priimtas vienašališkai, be diskusijų, be to, nenumačius nei papildomo apmokėjimo, nei specialistų skaičiaus padidinimo.
2018 metų balandžio 26 d. LMS prie LR Seimo surengė mitingą „Ką pasiūlysite medikams rytoj“, kuriame įvardijo sveikatos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos būtina spręsti pirmiausiai.
Pagrindiniai LMS organizacijos tikslai – atkreipti dėmesį į rizikas, kurias kelia nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas bei vykdoma reforma, ir teikti valdžiai racionalius siūlymus, kaip gerinti šią sistemą, nesukuriant žalingų padarinių.
Asociacijos Lietuvos Medikų Sąjūdis nariais yra daugiau kaip 500 medikų. Peticiją už skaidrią, efektyvią ir deramai finansuojamą sveikatos apsaugos sistemą, kurioje saugiai jaučiasi pacientai ir juos gydantys medikai, pasirašė 43 tūkstančiai Lietuvos piliečių.
LMS vadovas yra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis, šios organizacijos Tarybos pirmininkė – gydytoja embriologė Živilė Gudlevičienė.